Patarimai tėvams

LOGOPEDO PATARIMAI TĖVAMS, AUGINANTIEMS SULĖTĖJUSIOS KALBOS RAIDOS VAIKELIUS

 

 

  • Susiraskite ramią, neblaškančią dėmesio „darbinę“ aplinką. Geriausia būtų staliukas su kėdute, kad vaikui kiek apribotų judėjimą, bet tinka ir kilimėlis.

 

  • Pasiūlykite vaikui kartu pažaisti. Neakcentuokite vaikui, kad „eisime mokytis kalbėti“.

 

  • Pradėkite žaidimą nuo naujos, bet vaikui lengvai įveikiamos užduotėlės – suverti sagutes ant virvutės, sudėti pagal dydį keletą indelių vieną į kitą ir pan. Nauja ir jam lengvai įveikiama veikla jam suteiks pasitikėjimo savo jėgomis, pažadins pažintinį smalsumą tolesnei veiklai. Būtinai pagirkite vaiką už konkretų atliktą darbelį („Puikiai suvėrei sagutes!“). Pasistenkite nekritikuoti vaiko nepavykus atlikti darbelio. Pagal poreikį padėkite jam, palaipsniui mažindami pagalbą iki minimumo.

 

  • Pradėkite ir tęskite žaidimą pamažu ilgindami susikaupimo ties veikla laiką-pvz. pirmą savaitę žaiskite apie 10 minučių, antrą – 15 min., vis ilgindami laiko tarpą iki pusvalandžio.

 

  • Pratinkite vaiką atlikti užduotėlę, žaisti nuosekliai – aiški darbelio pradžia,eiga ir pabaiga. Jei matote, kad vaikutis nebenori žaisti ir jau nepavyks jo įkalbėti pabaigti veiklos, būtina pratinti vaiką sudėti daiktelius į vietą (sagutes į dėžutę, indelius vieną į kitą ir t.t.). pradžioje padėkime vaikui susitvarkyti žaidimo vietą, mažinant palaipsniui pagalbą iki minimalios.

 

  • Kalbėkite šiek tiek aukštesniu, nei įprasta balsu, pabrėžta intonacija ( prašymo, nustebimo, teigimo, nepritarimo ir kt.). Tai, ką jūs pasakysite ir pateiksite vaikui neįprastai, kitaip nei jis buvo įpratęs girdėti, vaikas labiau atkreips dėmesį, geriau įsimins.

 

  • Kalbėkite lėtesniu tempu, aiškiai tardami žodžius.

 

  • Vieną mintį pasakykite vienu sakiniu.

 

  • Tarp sakinių darykite trumpas (~ 1-2 sekundžių) pauzes.

 

  • Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma pvz. „Žiūrėk, čia pupa. Tau reikia pupų?“

 

  • Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, nekartokite vaiko blogai tariamų žodelių, pvz. ne „Ar tu darysi niamne?“, o „Ar jau nori valgyti?“, ne „Tau buvo popa?“, o „Tau skaudėjo?“

 

  • Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius. Nepatariama sakyti vaikui, kad jis ne taip pasakė, neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus, nebekeis skiemenų ar pan. Pagirkite vaiką vien už norą kartoti, už pastangas tariant, pataisykite netiesiogiai, pvz. vaikas ištaria „dude“ vietoj „dedu“- netiesiogiai pataisome – „Kaip tu šauniaimoki pasakyti „dedu“!“ Pradiniame kalbos išskatinimo etape mums svarbiausia sumotyvuoti vaiką kalbėti, suteikti jam pasitikėjimo savimi, kad jis gali ir moka pasakyti, sušvelninti jo baimes po nepavykusių bandymų mokantis kalbėti!

 

  • Atsakykite į vaiko klausimus, net jei vaikas klausia žvilgsniu, rodo pirštu. Papildykite,patikslinkite jo klausimą, pvz. „Tu klausi kas čia?“( Pauzė.Palaukime vaiko pritarimo žvilgsniu, gestu ar garsu).“ Čia bitė. Paklausykim kaip ji zyzia.“Pauzė. „Z-z-z-z-z“. Pauzė.“ Kaip ji zyzė?“

 

  • Kasdieninėje veikloje, kalbėkite su vaiku, o ne vaikui – kalbėkite apie tai, ką veikiate, ką veiksite, kodėl taip darote. Palaukite vaiko atsakymo – pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias situacijas, kur vaikui reikėtų pasirinkti ir atsakyti į klausimą ne tik „taip“ arba „ne“,, o trumpu ką tik girdėtu žodeliu, pvz. „ Ką virsime lėlei valgyti - pupų ar košės?“

 

  • Skatinkite pamėgdžioti įvairius artikuliacinius judesius, susiedami juos su žaidybine veikla. Mokydamasis atlikti tikslius artikuliacinius judesius, vaikas ruoš liežuvėlį ir lūpas taisyklingam garsų ištarimui. Pažaiskite su vaikučiu, kaip:

 

- katinėlis laka pienuką;
- nusilaižo ūselius (viršutinę lūpą);
- žiopčioja žuvytė;
- pripučiame iš skruostų balioną, po to jis sprogsta;
- kramtome sausainį, čiulpiame saldainį;
- burzgia mašina;
- kaukia signalizacija ( pakaitomis tariame „y-ū“ );
- pučia vėjas, nupučia sniegą (pučiame vatą, plunksnas) ir t.t.

 

  • Paskatinkite vaikutį įsiklausyti į aplinkos garsus ir juos pakartoti, pvz. „Girdi, kaip antys kreksi? Kre-kre kre! Kaip kreksi antytės?“

 

  • Esant kalbos raidos sulėtėjimui, rekomenduojama ugdyti viena pasirinkta kalba.

 

  • Svarbiausia – maloni, rami, geranoriška aplinka, daug pagyrimų ir paskatinimų už konkretų atliktą darbelį, pakartojimą, susikaupimą, jokio tiesioginio taisymo ir kritikos.


Sėkmingo ir malonaus bendravimo jums linki logopedė Renata Žaliaduonienė

 

 

  23 BŪDAI BENDRAUTI SU NEKALBANČIU VAIKU

 

      „Tai, kad žmogus negali kalbėti dar nereiškia, kad jis neturi ką pasakyti.“ Labai svarbus priminimas iš nekalbančio vaiko tėvų.
     Bendravimas yra esminis žmogaus poreikis, susiejantis žmonės, leidžiantis priimti gyvybiškai svarbius sprendimus, išreikšti jausmus ir jaustis bendruomenės dalimi.
Žmonės su apribotais kalbiniais gebėjimais arba apskritai negalintys kalbėti jaučia tokį patį bendravimo poreikį, kaip ir visi mes. Tiesiog mes turime labiau pasistengti, kad rastume veiksmingą susikalbėjimo būdą.

    Žemiau pateikiami patarimai, sudaryti remiantis tėvų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais, patirtimi [1]. Tikimes, kad jie pasirodys jums naudingi bei kviečiame pasidalinti savo praktika!

 

  1. Įprasminkite neverbalinį bendravimą:. Ketė gali ploti rankomis, todėl išmokėme ją ploti, kada ji nori pasakyti „taip“.

  2. Išlaikykite tinkamą lygį. Žaisti ir kalbėti yra lengviau, kai jūs galite matyti vienas kitą. Atsisėskite taip, kad būtumėte tame pačiame lygyje

  3. Kalbėkite apie tai, kas vyksta. Edi negali kalbėti ir ne viską supranta, tačiau yra labai svarbu yra pasakoti jam apie tai, kas vyksta aplinkui

  4. Akių kontaktas. Klijavau lipdukus ant kaktos, panašiai kaip taikinį, kad mano sūnus pažiūrėtų į mane. Tai primena jam, kad reikia žiūrėti į žmonių veidus, kad tarp jų užsimegztų ryšys.

  5. Neverbalinis bendravimas turi prasmę – ji tiesiog nėra akivaizdi. Kiekvieną neverbalinį krepinį laikėme bendravimo ženklu ir stengėmės išsiaiškinti, ką Gabi stengiasi mums pasakyti.

  6. Naudokite veidrodžius. Jeigu žiūrėti tiesiai į akis žmogui yra per sunku, bandykite naudoti veidrodžius, galbūt tokiu būdu jis galės į jus žiūrėti.

  7. Nori X ar Y? Kai kažkuo užsiimu kartu su savo nekalbančiu sūnumi, sakau jam „Nori X“ (patapšnodama per tam tikrą daiktą), „ar nori Y“ (rodydama į kitą daiktą). Tada jis pasirenka. Plačiai naudojame šį būdą, ne tik pasirinkimams.

  8. Ieškokite saviraiškos būdų. Suteikite vaikui galimybę save išreikšti. Leiskite jam šokti, muzikuoti, piešti, spalvinti, teplioti, žaisti su audiniais, mušti bugnus, barškinti marakasais – ir prisijunkite. Nesivaržykite prigulti kartu ant kilimo ir pažvelgti į pasaulį iš tokio taško.

  9. Tai nėra savaime suprantama. Specialistai dažnai prašo palaikyti akių kontaktą. Žmonės su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto, nes tai leidžia jiems susikoncentruoti į tai, ką žmogus sako. Jiems sudetinga tuo pačiu metu apdoroti verbalinę informaciją ir skaityti veido išraišką.

  10. Lėlės ir dainavimas. Dažnai vaikai su autizmo spektro sutrikimais nebendrauja su kitais žmonėmis ir nepalaiko akių kontakto. Tačiau jie gali bendrauti (ir netgi kalbėti) su lėlėmis arba net augintiniais. Kai kurie vaikai patiria malonumą nuo dainavimo ir gali kuo puikiausiai dainuoti, nepaisant sutrikusios verbalinės komunikacijos. Tegul tos stiprios pusės padeda jūsų sąveikai su vaiku.

  11. Kurkite socialinius pasakojimus. Aš kuriau mūsų socialines istorijas pasinaudodama sūnaus piešiniais ir iliustracijomis. Daugelį simbolių ir daiktų paveiksliukų galite surasti Microsoft Office, ir lengvai sukurti jūsų asmeninius pasakojimus.

  12. Sukurkite korteles su užrašais. Nufotografuokite nekalbančio asmens mėgstamiausius žaislus, šeimos narius, kai kuriuos daiktus – pvz. puodelį, sausainį ir pan. Pradžiai išsirinkite objektus, kuriais bus lengviausia jį motyvuoti. Atspausdinkite ir įlaminuokite atviruko dydžio korteles. Vienu metu leiskite rinktis iš ne daugiau kaip trijų kortelių, padrąsinkite jas liesti ir rodyti į jas. Taip pat gali būti naudinga kitą kortelės pusę pažymėti atitinkamu ženklu, kaip užuominą.

  13. Kai auginate vaiką su autizmo sprektro sutrikimais, visada yra verta turėti su savimi „staigmenos“ kortelę neplanuotoms situacijoms (pvz., suveikė gaisro sirena). Kortelėje pavaizduokite staigmenos ženklą (arba šauktuką) ir „DĖMESIO! Mes einame į x, y, z“ (mėgstamiausią vaiko vietą).

  14. Greitos telefoninės nuotraukos.Nepamirškite efektyviai išnaudoti savo mobijųjį telefoną – tai puikus būdas, leidžiantis komunikuoti per nuotraukas.

  15. Makaton [2] Mano patarimas – Makaton ženklų kalba. Mes taip džiaugiames, kad Zoe naudoja Makaton. Nepaisant to, kad ji neveik nekalba, ženklai labai palengvina gyvenimą – ji gali pranešti mums, ko ji nori, be to, ženklai padeda jai suprasti, ką mes šnekame.Tai reikalauja laiko, bet yra verta.

  16. Simboliai. Simboliai yra puikus būdas, leidžiantis žmonėms su giliais mokymosi sutrikimais ir/arba kitais sensoriniais sutrikimais suprasti aplinkinį pasaulį. Naudokite simbolius, pažymėdami veiklą, kurioje jie dalyvauja, pvz. šakutė reikškia pietus, rankšluostis – kad laikas praustis.

  17. Proloquo2Go [3] Jeigu jums reikia pagalbos bendraujant su savo vaiku ir lavinant jo socialinius įgūdžius, išbandykite šią programėlę.

  18. “Kalbos debesėliai” [4] Kerė mėgsta animacinius filmukus. Mes supratome, kaip galime tai išnaudoti. Rodome jai filmukus su kalbos dėbesėliais, kad informacija jai būtų lengviau prieinama.

  19. Bendravimo pasas. Tai yra puslapio dydžio dokumentas, kuri vaikas visą laiką turi su savimi. Jame yra informacija, kuri prireikus leidžia kitiems žmonėms suprasti, kaip su vaiku galima susikalbėti bei kokios pagalbos jam gali prireikti. Bendravimo pasų pavyzdžius galite peržvelgti čia http://www.communicationpassports.org.uk/Home/

  20. Bendravimo knygutės ir schemos. Kai kurie vaikai gali išmokti pasirinkti rodydami į simbolį ar žodį komunikacijos knygutėje ar schemoje. Galbūt jie galės parodyti ranka ar pirštu, arba žvilgsniu, ar net galvos judesiu. Pavyzdžius galite apžiūrėti ir atsispausdinti iš čia                      http://www.contactcandle.co.uk/files/eye_pointing_communication_book_example_bright_contrast.pdf                      

Tai reikalauja laiko, bet yra verta.

  1. Bendravimo apyrankės. Mano sūnui diagnozuota sunki cerebrinio paralyžiaus forma, jis negali kalbėti. Pasiekėme tai, kad jis gali pasakyti „taip“ arba „ne“. Tam naudojome bendravimo apyrankes – rankos su žalia apyranke judesys/pakėlimas/pamojavimas reiškia “taip”, su raudona apyranke – “ne”. Taip visiems pasidarė žymiai lengviau suprasti. Bendravimo apyrankų pavyzdžius galite pažiūrėti čia                            http://www.thegreencrab.com/

  2. Asmeninių nuotraukų kolekcija. Cerebra [5] siūlo nemokamą galimybę tėvams, auginantiems vaikus su CP, sukurti jiems asmeninių nuotraukų kolekciją. Asmeninių nuotraukų kolekcijoje surinktos jūsų vaiką apibūdinančios nuotraukos, kurios pristato jį kitiems. Tai itin naudinga, kai vaikas turi bendravimo sutrikimų. Nuoroda yra čia http://www.cerebra.org.uk/English/Pages/home.aspx

  3. Intensyvios sąveikos programa:Auginu du vaikus su AS sutrikimais, jų amžius – 7 ir 5 metai. Intensyvios sąveikos programa padėjo man išlaikyti blaivų protą ir surasti būdus, kaip galėčiau su jais sutarti. http://www.intensiveinteraction.co.uk?

 

 

        O kaip Jūs bendraujate su savo nekalbančiu vaiku?


Vertė ir patarimus pateikė J.Dilienė

 

[1] Straipsnis iš portalo http://www.netbuddy.org.uk/
[2] Programa, suderinanti kalbą, gestus ir simbolius, kuri naudojama vaikams su kalbos ir bendravimo sutrikimais
[3] programėlė http://www.friendshipcircle.org/apps/browse/proloquo2go/
[4] grafinis kalbos vaizdavimo būdas, paplitęs komiksuose ir animacijoje, kai veikėjo kalba pavaizduojama debesėlio ar burbulo viduje

[5] portalas, skirtas cerebriniam paralyžiui

 

 

10 patarimų tėvams, kurių vaikai tingi mokytis

 

Rūta Pukenė

 

 

    Vasara moksleiviams – nuostabus metas. Nerūpestingai bėgant atostogų dienoms pamirštami vadovėliai, mokytojai ir net bendraklasiai. Tačiau atėjus Rugsėjo 1-ajai visuotinis atsipūtimas – nebeatleistinas.

Psichologai sutaria, kad įsivažiuoti į mokslo metų rutiną vaikams – labai sunku. Tačiau tėvai gali sumažinti stresą ir vėl padėti vaikui norėti eiti į mokyklą. Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą?

 

1. Motyvuokite

 

Sudėtingiausia padėti vaikui, kuris nenori mokytis, neturi mokymosi motyvų. Tačiau retai kuris vaikas ateina į mokyklą nenorėdamas mokytis, todėl labai svarbu šį norą išugdyti. Blogai besimokantis vaikas tolsta nuo mokyklos, net ir nekonfliktuodamas su mokytojais ar bendraklasiais, toks vaikas jaučia, kad psichologiniai sunkumai didėja. Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pavyzdžiui, per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, šokoladu, ar sauja riešutų.

 

2. Negąsdinkite vaiko

 

Prasidėjus mokslo metams vaikams atsiranda daug naujų pareigų, kurios yra visai netikėtos ne tik paties vaikams, bet ir jų tėvams. Todėl tėvai neretai pradeda labai spausti vaiką visur spėti, dalyvauti. Nuolatinė įtampa, kad vaikui kažkas nepasiseka, jis kažko nepadaro ir tikrai nereikalinga. Tokiu būdu vaikas praranda natūralią motyvaciją mokytis. Tėvai turi priimti ir suprasti vaiko poreikius, nereikia perdėtai juos spausti – tai sukels vaikui didžiulį norą priešintis.

 

3. Tikėkite jo sugebėjimais

 

„Nekirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus tėvų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą, mokyklą ir mokytojus. Jei vaikui sakysite: „Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ arba „Aš nemokėjau tos matematikos, ir tu nemokėsi“, pateisinsite vaiko tingėjimą ir jis nebenorės stengtis siekti daugiau.

 

4. Darykite pertraukėles

 

Neretai sudėtinga mokytis hiperaktyviems vaikams. Mokytojas jo energiją gali išnaudoti, pavyzdžiui, liepdamas išdalyti sąsiuvinius bendraklasiams. Namuose tėvai turėtų leisti daryti pertraukas ruošiant pamokas – pailsėjus sugrįžta ir dėmesio koncentracija.

 

5. Leiskite rinktis, nuo ko pradėti

 

Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti, nuo ko jis gali pradėti daryti namų darbus, arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, tačiau galime suteikti galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes.

 

6. Pasirinkite tinkamą metodiką

 

Dažnai ne tik pradinių, bet ir vyresniųjų klasių mokiniai nesugeba įsiminti. Nors tekstą kartoja daug kartų, nesistengia suprasti jo prasmės, neieško svarbiausių teksto teiginių. Toks vaikas galiausiai nusivilia savo gebėjimais ir mokymusi, pradeda sąmoningai vengti mokyklinių užduočių. Todėl reikėtų padėti vaikui atrasti savą mokymosi būdą. Galbūt informaciją ne surašyti konspekte, tačiau priklijuoti ant spalvotų lipnių lapelių dažniausiai vaiko lankomose vietose.

 

7. Susidarykite dienotvarkę

 

Padėti vaikui susidaryti dienotvarkę ir numatyti tinkamiausią laiką pamokoms ruošti. Netiesa, kad vaikas, ilgai ruošiantis pamokas, jas paruošia; yra vaikų, kurie sėdi prie knygų visą dieną, tačiau mokosi blogai. Tačiau leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad „Jei mokeisi pusvalandį, tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas, gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.

 

8. Nesmerkite už blogus pažymius

 

Geriau nepasiteisinus pastangoms pasiūlyti vaikui pagalbą. Jei vaiką pavadinsite tinginiu arba kvailiu, tai greitai jis ir pradės elgtis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Todėl verta vaikus palaikyti ir padrąsinti. Pavyzdžiui, sakant (ir tikint tuo!) „tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi...“.

 

9. Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs

 

Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą. Pavyzdžiui, paklauskite, ar jam buvo smagu spręsti konkretų uždavinį, paprašykite, kad papasakotų, kaip jam sekėsi, ką jis perskaitė ar sužinojo, pagirkite jį už tai.

 

 

10. Sudarykite kontraktą

Jeigu nepadeda psichologinės gudrybės, sudarykite raštišką kontraktą su vaiku. Tai padės jam pasijusti suaugusiu ir jausti atsakomybę už savo veiksmus. Kontrakte, pavyzdžiui, vaikas turėtų surašyti, ką jis pasižada padaryti per konkretų laiką ir kaip už tai norėtų būti apdovanotas. Jei laikysis susitarimo, jo lauks minėta dovana (tai neturėtų būti pinigai, verčiau – laiko kartu su tėvais leidimas, nuėjimas į kino teatrą ar piceriją), jei neįvykdys susitarimo, turės atlikti kokius nors papildomus darbus. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti skatinimo o ne baudimo priemonė.


http://www.delfi.lt/projektai/mokykla/emocinis/10-patarimu-tevams-kuriu-vaikai-tingi-mokytis.d?id=65695970#ixzz3Cv8aCB5Y

 

 

 

 

Padėkite savo vaikui

 

        Dabartiniame informacinių technologijų amžiuje pastebimas siauras vaikų žodynas, negebėjimas kalbėti pilnais, taisyklingais sakiniais. Dažnai stebimės – kodėl vaikui nesiseka gimtosios kalbos rašinėliai? Kodėl pasakodamas matytą filmą vietoj žodžių mosikuoja rankomis ir beria: „tas – bum, ta – va taip, bžž – nuskrido...“ Šiandieniniam vaikui nepakanka išmokti susikalbėti, jis turi gebėti rišliai ir nuosekliai pasakoti.

  Vaiko kalbos vystymasis – sudėtingas procesas. Tėveliams reikėtų nepamiršti kuo daugiau bendrauti su vaiku, skaityti jam knygeles, aptarti jų iliustracijas, turinį. Tokiu būdu tobulėja vaiko kalbėjimo įgūdžiai, plečiasi žodynas, lavėja vaizduotė. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint. Pabandykite kartu pažaisti:

  • „Tyrinėtojais“.

 Mokslinį tyrimą galima pradėti nuo obuolio. Jį reikės apžiūrėti, paliesti, pauostyti ir paragauti. Ir visus jutimus įvardyti. Tegu kiekvienas šeimos narys iš eilės sukuria po apibūdinimą (apvalus, didelis, raudonšonis, sunkus, kvepiantis, kietas, šaltokas, sultingas...). Galima įterpti ir palyginimus: „apvalus kaip saulė, kietas kaip akmuo...“

 

  • „Mįslių kūrėjais“.

Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Oranžinė, pailga, sultinga, auganti darže. Kas?“ Lygiai taip pat ir vaikai gali sukurti savas mįsles.

 

  • „Užsieniečiais“.

Pasiūlykite vaikams pakeisti kasdienius žodžius kitais. Tarkim, pamatę pievoje karvę pagalvokite, kaip ją dar pavadinti

( gali būti margutė, pienelio davėja, mūkė ir t.t.) Arba vietoje „Jonas valgo obuolį“, naudokite „triauškia“ , „kramto“, „kramsnoja“ ir pan.

 

  • „Sakyk priešingai“.

Šis žaidimas labai lavina žodyną, mąstymą, vaikas mokosi būti įžvalgus (aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras, juokiasi – verkia...). Galima palyginti priešingas savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala...

 

  • „Dvi kišenės“.

Ežinei siuvėjas pasiuvo naują sijoną su dvejomis kišenėmis – didele ir maža. Vaikas padės ežinei susitvarkyti daiktus: į didelę kišenę dės vienus paveikslėlius ( medis, puodas, langas, kėdė, katė, gaidys ir t.t.), o į mažą kišenę- kitus tokius pat paveikslėlius, pavadindamas juos mažybine forma (medelis, puodelis, kėdutė ir t.t.).

 

  • „Stebuklingas maišelis“.

    Maišelyje- keletas ilgų, trumpų, storų, plonų įvairių spalvų siūlgalių, kaspinėlių, juostelių. Ištraukęs šiuos daiktus vaikas turi palyginti pagal ilgį, plotį, spalvą (pav. Siūlas plonas ir ilgas. Juostelė trumpa ir plati).

 

O jeigu vaiko kalbėjimui ir kalbos vystymuisi reikalinga papildoma specialisto pagalba, vaikams ją teikia darželyje ar

mokykloje dirbantis logopedas.

 

 

Puikus žaidimas "Frepy - Žaismingos kalbos terapijos priemonės".  Paspauskit ant pavadinimo ir jį atidarysit.Tai daugiafunkcė edukacinė priemonė, skirta priešmokyklinio amžiaus vaikams. Ji yra moderni, parengta remiantis naujausiais mokslo tyrimais ir šiuolaikinėmis ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos ugdymo metodikomis. Priemonę sudaro stalo žaidimai, žaismingi ir interaktyvūs paveikslėliai, dėlionės ir kt., skirtos  vaikų žodynui turtinti, mokytis pasakoti ir kt. Naudodamiesi ja, vaikai lietuvių kalbos gali mokytis linksmai ir patraukliai. „Frepy – žaisminga kalbos ugdymo priemone“ nemokamai galima naudotis http://www.frepy.eu/part_lt.html