„Nepaisant ilgamečių mokslininkų pastangų atskleisti mikčiojimo priežastis, jos iki šios nėra aiškios. Mikčiojimo pradžioje didelę reikšmę vaiko kalbos raidai turi tėvų ir kitų artimųjų elgesys.“

                                                                                                                                           V.Makauskienė

    Mikčiojimas – tai kalbėjimo ritmo sutrikimas, pasireiškiantis garsų, skiemenų tęsimais ar užsikirtimais dėl kalbėjimo organų traukulių ir įtampos, kuris trukdo bendrauti.

     Dažniausiai mikčiojimas atsiranda antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai vystantis vaiko kalbai. Daugiausia mikčiojančiųjų – berniukai. Paauglystės laikotarpiu būna recedyvai ar paūmėjimai.

    Mikčiojimą gali nulemti įvairios priežastys. Sutrikimo stiprumui turi įtakos nerimas, baimė dėl kalbėjimo, įtampa, aplinkinių reakcija, paties mikčiojančiojo požiūris į savo problemą